Kovo 25-oji – Gandrinės! Šią dieną su nekantrumu laukėme garbingų svečių – gandrų. Kad jie tikrai rastų kelią namo, kvietėme juos kaip tik mokėjome: kleketavome, plasnojome sparnais, stovėjome ant vienos kojos – tikri gandro bičiuliai!
Ir štai – jie sugrįžo! O kartu ant savo uodegos atnešė ir mažąją pavasario pranašę – kielę! Vos tik ji suspurdėjo, visi ledai ėmė tirpti, saulė šyptelėjo plačiau, o pavasaris dar drąsiau įžengė į mūsų kiemą.
Per žaidimą ir smagias patirtis vaikai pažino senąsias tradicijas, mokėsi mylėti gamtą ir džiaugtis mūsų krašto papročiais. Tegul šis pilnas gyvybės laikas įkvepia mus visus būti tikrais pavasario šaukliais!
